Kyla reali didelio protrūkio grėsmė, galinti sunaikinti daugelį metų pasiektus laimėjimus ir sužlugdyti sveikatos priežiūros sistemas.
PSO įvardija maliarijos plitimo priežastis / nuotrauka: pixabay.com
Pasaulinė kova su maliarija prarado pagreitį dėl klimato kaitos, parazitų atsparumo vaistams ir finansavimo mažinimo, perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Kaip rašo „The Telegraph”, nuo maliarijos, kuria daugiausia serga vaikai Afrikoje, 2024 m. mirs 610 tūkst. žmonių, palyginti su 598 tūkst. prieš metus, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje PSO metinėje ataskaitoje. Susirgimų skaičius išaugo iki 282 mln. ir yra didžiausias nuo 2000 m.
Pasaulinio fondo, finansuojančio maliarijos programas, direktorius Piteris Sandsas (Peter Sands) sakė, kad nors dešimtmečius buvo perspėjama apie stagnacijos pavojų, dabar atvejų akivaizdžiai daugėja. Jis teigė, kad kyla reali didelio protrūkio grėsmė, galinti sunaikinti daugelį metų pasiektus laimėjimus ir sužlugdyti sveikatos priežiūros sistemas.
Nors nuo XXI a. pradžios padaryta didelė pažanga mažinant mirčių nuo šios ligos skaičių pasaulyje, pastaraisiais metais pasiekimai sustojo. Šiuo metu 47 šalys yra pripažintos neturinčiomis maliarijos atvejų, o Etiopijoje, Madagaskare, Afganistane ir Jemene sergančiųjų šia liga daugėja.
PSO ligos plitimą aiškina dviem sudėtingais veiksniais: maliarijos parazitu ir uodais pernešėjais. Viena iš protrūkio priežasčių yra klimato kaita, dėl kurios susidaro uodams palankios šiltos ir drėgnos sąlygos ir jie išplinta į anksčiau neužkrėstus regionus.
Sandsas pažymėjo, kad daugeliui turtingų šalių gyventojų maliarija atrodo kaip tolimas pavojus, tačiau reikėtų prisiminti, kad prieš 50 metų ji kėlė grėsmę Pietų Europai, o prieš 25 metus – JAV. Dėl klimato kaitos, atsparumo vaistams ir naujų uodų rūšių uodų platinamos ligos, tokios kaip dengė, čikungunija ir maliarija, plinta į naujas teritorijas.
Atsparumas gerai žinomiems vaistams, įskaitant artemizininą, kuris yra pagrindinė ligų kontrolės priemonė, užfiksuotas mažiausiai aštuoniose šalyse. Per pastaruosius penkerius metus 48 šalyse taip pat užfiksuotas atsparumas piretroidams – pagrindinei insekticidų, kuriais apdorojami namai ir tinkleliai nuo uodų, klasei.
Be to, dėl konfliktų ir nestabilumo sunku pristatyti vaistus ir tinklelius, o šalies viduje perkeltieji asmenys atsiduria vietose, kur prastos sanitarinės sąlygos, todėl didėja uodų įkandimų rizika. Be to, per pastaruosius metus turtingųjų šalių finansinė parama sumažėjo apie 21 %, todėl kyla grėsmė, kad Afrika bus aprūpinama gyvybiškai svarbiomis priemonėmis maliarijai kontroliuoti.
Tyrėjai pažymi, kad, nepaisant blogėjančios padėties, naujos kovos su maliarija priemonės jau išgelbėjo žmonių gyvybes. Tarp jų yra dvi vakcinos – R21 ir RTS,S – kurios Afrikoje pradedamos naudoti 2024 m. ir, bandomųjų tyrimų duomenimis, mirtingumą sumažina 13 proc. Be to, plačiai naudojant tinklelius, apdorotus insekticidu chlorfenapiru, išvengta mažiausiai 13 mln. susirgimų.
PSO direktorius Tedros Adanom Ghebreyesus pažymėjo, kad naujosios priemonės teikia vilties, tačiau išlieka didelių iššūkių. Jis pabrėžė, kad didėjantis susirgimų ir mirčių skaičius, atsparumo grėsmė ir finansavimo mažinimas gali sumažinti pastarųjų dvidešimties metų pasiekimus.
Artėja nauja pandemijos grėsmė
Prisiminkime, mokslininkai nustatė, kad prieš paukščių gripą neveikia pagrindinis organizmo gynybos mechanizmas – karščiavimas, kuris pakelia vidinę temperatūrą, todėl virusams sunku daugintis ir sukelti sunkią ligą. Žmonių gripo virusai paprastai būna viršutiniuose kvėpavimo takuose, kur temperatūra yra apie 33 laipsnius Celsijaus, o karščiuojant gali pakilti beveik iki 41 °C. Būtent tai sulėtina infekcijos plitimą ir suteikia tam tikrą laiką imuninei sistemai įveikti ligą.
