Specialistai pataria savarankiškai pasitikrinti namuose, kad nustatytumėte, ar jūsų eisena nėra sutrikusi.
Vaikščiojimas gali rodyti tam tikras sveikatos problemas / nuotrauka: pixabay.com
Galbūt nustebsite sužinoję, kad jūsų eisena yra svarbus jūsų bendros sveikatos ir gerovės rodiklis, rašo „Parade”.
Straipsnyje pabrėžiama, kad toks paprastas dalykas kaip vaikščiojimas gali atskleisti galimas nervų, raumenų ir skeleto ar širdies ir kraujagyslių sistemos problemas.
„Eisena yra svarbus bendros sveikatos rodiklis. Ji suteikia mums labai vertingos informacijos apie saugumo suvokimą, jėgą, pusiausvyrą, energiją, psichinę gerovę ir net mirtingumą”, – pasakojo jėgos treniruočių specialistas Džois Masri (Joey Masri).
Remiantis garsiuoju 2011 m. Studenski ir kt. atliktu tyrimu, vyresnio amžiaus žmonėms greitesnė eisena buvo susijusi su geresniu išgyvenamumu, palyginti su lėčiau vaikštančiais.
„Apskritai kiekvienas eisenos modelis mums pasakoja tam tikrą istoriją, kurią galima panaudoti nustatant tobulintinas sritis”, – pažymėjo gydytojas.
Leidinyje aiškinama, kad stebint judesių greitį, ritmą ir modelį žmogui vaikštant, galima padėti medikui anksti nustatyti galimas problemas.
„Jūsų eisena – tai jūsų asmeninis vaikščiojimo stilius, ir tai ne tik tai, ką daro jūsų kojos. Tai visas ėjimo procesas, apimantis sąnarius, raumenis, nervus ir pusiausvyros sistemas”, – pažymėjo gydytojas Michaelas Owensas.
Pasirodo, kad greitis, ritmas, kelių aukštis, rankų judesiai ir net tai, kaip judinate dubenį, vaidina svarbų vaidmenį sveikai eisenai.
„Iš esmės tai visas šokis nuo galvos iki kojų”, – aiškino sertifikuotas podiatras Mikelis Danielsas.
Atliekant išsamų asmens ėjimo tyrimą, bus atliekamas ne tik vizinis vertinimas, bet ir kompiuterinė analizė, skirta pusiausvyrai, žingsnio ilgiui, atstumui tarp žingsnių ir abiejų kojų simetrijai nustatyti.
Jei asmuo serga diabetu, daktaras Danielsas ieškos spaudimo taškų, dėl kurių gali susidaryti opos.
Fizioterapijos centro direktorius Džeimsas Gamratas (James Gamrat) sakė, kad specialistai taip pat dažnai stebi liemens ir klubų judesius kiekvieno žingsnio metu.
Straipsnyje pažymima, kad svarbu atpažinti eisenos sutrikimus, nes tai gali būti pirmasis požymis, kad išsivystė liga, kurią reikia gydyti. Pavyzdžiui, tai gali būti sąnarių judrumo, pusiausvyros problemos arba neurologiniai pokyčiai.
Eisena ir sveikatos problemos
Pažymima, kad aiškūs požymiai, jog jūsų kūnas kompensuoja sutrikimus, yra šlubčiojimas, šlubčiojimas, kojų vilkimas, pernelyg didelis žingsniavimas ar sumažėjusi rankų judesių amplitudė.
„Šlubuojanti ar nelygi eisena nėra tik kojų problema; kai kuriems žmonėms tai įspėjamasis ženklas apie kritimo riziką, funkcinį nuosmukį ir net kognityvinius pokyčius”, – pažymėjo Danielsas.
Nepamirškite, kad anksti nustačius ir įsikišus galima išspręsti problemą, kol ji dar nepablogėjo.
Dr. Owensas pažymėjo, kad tam tikrais atvejais problemą galima išspręsti atliekant tam tikrus pratimus arba dėvint ortopedinius vidpadžius. Jis priminė, kad pėdos yra „visos kinetinės grandinės pagrindas”, todėl joms gali prireikti šiek tiek daugiau priežiūros.
Kaip patiems pasitikrinti eiseną?
Owensas siūlo namuose atlikti savarankišką testą, kurį atlikti gana paprasta. Jis siūlo du variantus:
1. Vaikščiojimas vietoje
Šį pratimą turėtumėte atlikti prieš veidrodį. Jei jūsų kūnas atrodo simetriškas, jūsų eisena yra normali. Tačiau jei vienas iš jūsų pečių ar klubų labiau svyruoja arba krenta į šoną, tai nėra normalu.
2. Ėjimas į priekį
Turėtumėte į telefoną įkelti vaizdo įrašą, kaip einate link kameros. Jūsų pėdos turėtų nusileisti tolygiai, o kulno, vidurio pėdos ir pirštų atlenkimo ritmas turėtų būti tolygus.
Ekspertai taip pat sakė, kad vienas jūsų batas niekada neturėtų susidėvėti greičiau nei kitas. Jei taip atsitiktų, jie pataria visada kreiptis į specialistą.
Taip pat turėtumėte būti atidūs staigiems savo ar artimųjų eisenos pokyčiams.
„Dažnas klupinėjimas ar prasta pusiausvyra gali būti neurologinio pobūdžio (insultas, neuropatija ir pan.). Plati, į girtumą panaši eisena gali rodyti alkoholio ar narkotikų sąveiką, galimą toksinį poveikį vaistams ir prastą pusiausvyrą”, – aiškino Masri.
Leidinyje pažymima, kad tai nėra baigtinis sąrašas priežasčių, dėl kurių gali pakisti jūsų eisena. Jei pastebėjote kokių nors pokyčių, turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Vaikščiojimas siekiant numesti svorio: ekspertų patarimai
Anksčiau My pranešė, kad tyrimas parodė, jog vaikščiojimas turi įtakos smegenų darbui. Visų pirma, jei per dieną nueinate tik 3000-5000 žingsnių, tai sulėtina protinės veiklos nuosmukį trejiems metams, o 5000-7500 žingsnių per dieną – 7 metams.
Taip pat rašėme, kad fitneso trenerė Amanda Grimm sakė, jog vaikščiojimas gali būti puikus būdas sumažinti pilvo riebalų kiekį. Pasak jos, daugumai žmonių pastebimą poveikį gali duoti nuo pusvalandžio iki valandos vaikščiojimo. Tačiau rezultatų galima tikėtis tik po keturių-aštuonių savaičių reguliaraus vaikščiojimo.
