Socialiniuose tinkluose populiarėja idėja, kad pagal miego pozą galima akimirksniu nustatyti savo streso lygį ar net emocines problemas.
Miego poza gali daug ką apie jus pasakyti / My koliažas, depositphotos.com nuotr.
Kai kurie „TikTok” vaizdo įrašų kūrėjai teigia, kad tam tikros miego pozos – pavyzdžiui, „alpinisto” arba „flamingo” – išduoda didelį stresą arba emocinę įtampą. Nors tai skamba įtikinamai, moksliniais įrodymais šis požiūris mažai pagrįstas, rašo „VeryWell Health”.
Ar miego poza iš tikrųjų svarbi
Bruce’as Tammelinas, Providence St. Joseph ligoninės Miego sutrikimų centro medicinos direktorius, teigė, kad miego pozos tyrimų yra labai mažai, o labiausiai cituojamas 1970-ųjų metų tyrimas. Dabartinis mokslas pabrėžia miego kokybę ir jo ryšį su fizine ir psichine sveikata. Viename tyrime nustatyta, kad miegojimas ant šono gali padėti smegenims išvalyti atliekas, todėl gali sumažėti Alzheimerio ligos rizika.
Tačiau ekspertai pažymi: stipriausias ryšys yra tarp streso ir miego – kiekvienas jų gali pabloginti kitą, nesvarbu, kokioje padėtyje miegate.
Kodėl stresas neleidžia man užmigti
Kai patiriate stresą, organizme styvėja pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašis, kuri išskiria kortizolį – pagrindinį hormoną, reguliuojantį reakciją į stresą.
Kortizolis ne tik kontroliuoja miego ir budrumo ciklą, bet ir padeda reguliuoti medžiagų apykaitą bei mažinti uždegimą. Ilgalaikis kortizolio kiekio padidėjimas arba lėtinis stresas sutrikdo šiuos procesus, o tai gali sukelti uždegimą, lėtinį skausmą, depresiją ir net pagreitinti Alzheimerio ir Parkinsono ligų vystymąsi, teigiama kitame tyrime.
Įprastai kortizolio kiekis per dieną turėtų palaipsniui mažėti. Jei jis išlieka aukštas iki vakaro, hormonų disbalansas trukdo melatonino – hormono, reikalingo tinkamam miegui – gamybai. Ilgainiui tai gali sukelti tokius sutrikimus kaip nemiga ir sustiprinti nerimą bei depresiją.
Taip susidaro nesveikas ciklas: stresas blogina miegą, o prastas miegas didina stresą ir dar labiau sutrikdo miegą. „Jei negaunate kokybiško, nepertraukiamo miego, gali išsivystyti nerimas ar depresija, – pažymi Tammelinas. Tačiau gydant miego sutrikimus, pacientų psichikos sveikata dažnai pastebimai pagerėja.
Tyrimai rodo: daugelis miego sutrikimų – apnėja, neramių kojų sindromas, nemiga, narkolepsija, mieguistumas dieną ir košmarai – dažniau pasitaiko žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų.
Neurotipiniams žmonėms, ypač sergantiems ADHD, kyla papildomų sunkumų dėl mažo melatonino kiekio naktį, jautrumo jutimams ar padidėjusios nervų sistemos veiklos.
Kaip nuraminti nervų sistemą prieš miegą
Kai kurie naktinio elgesio būdai, pavyzdžiui, dantų griežimas dantimis ar bandymas užsidengti ausis miegant, gali rodyti nervų sistemos styvėjimą, tačiau nebūtinai atspindi streso lygį dienos metu, – sakė Kevinas Imas, sertifikuotas psichiatras ir miego medicinos specialistas, Kalifornijos valstybinio universiteto Kangbine docentas.
Tai gali būti reakcijos į fizinį stresą tam tikru momentu. Nepaisant to, kai kurie miego sutrikimai – tokie kaip somnambulizmas, naktiniai siaubai ir kiti motoriniai reiškiniai – iš tiesų būdingi didelį stresą patiriantiems žmonėms, pabrėžia K. Im.
Jei stresas trukdo miegoti, susikurkite vakaro ritą ir naudokite atsipalaidavimo technikas prieš miegą, tai gali padėti organizmui pranešti, kad laikas nusiraminti. Štai keli būdai, kaip padėti organizmui tinkamai pailsėti:
- Neleiskite miegamajame dirbti ir užsiimti dienos veikla.
- Likus trims valandoms iki miego venkite bet ko stimuliuojančio.
- Prieš miegą praktikuokite progresuojantį raumenų atsipalaidavimą
Šie paprasti žingsniai padės sukurti ramesnę atmosferą ir leis organizmui atsigauti.
Daugiau naujienų apie miegą
Anksčiau My pranešė, kad „8 valandų miego” taisyklė yra mitas. Harvardo evoliucijos biologas Danielis E. Liebermanas ją pavadino „industrinio amžiaus nesąmone”. Jis mano, kad nuostata, jog žmonės natūraliomis sąlygomis miega aštuonias valandas, neturi jokio mokslinio pagrindo.
Be to, kalbėjome ir apie populiarų vitaminą, kuris gali neigiamai paveikti miegą. Atrodo, kad vitaminai neturi nieko bendro su miegu, tačiau kai kurie iš jų atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant melatonino ir smegenų chemiją.
