Tyrimai parodė, kad jauniems sgusiems žmonėms vieno valgymo metu reikia maždaug 40-70 g aukštos kokybės baltymų.
Tyrimai nepatvirtina baltymų suvartojimo apribojimų egzistavimo / Koliažas: My, nuotrauka: pixabay.com
Internete yra daug informacijos apie vadinamąją „viršutinę baltymų suvartojimo ribą”. Tai yra apie tai, kad organizmas gali suvirškinti tik ribotą baltymų kiekį vieno valgymo metu. Tačiau problema yra ne jo įsisavinimas, o tai, kiek baltymų jūsų organizmas gali panaudoti, rašo verywellhealth.
Leidinyje pažymima, kad kalbant apie raumenų atsigavimą ir augimą, svarbiausia yra raumenų baltymų sintezė (MPS). Kaip rašo „Science Direct”, viskas priklauso nuo to, kiek baltymų žmogaus organizmas gali panaudoti raumenims kurti ir atkurti, o ne tik nuo to, kiek jų įsisavina iš vieno valgymo.
Nurodoma, kad jei žmogus neturi būklių, kurios turi įtakos baltymų virškinimui ir saugojimui, pavyzdžiui, inkstų ar virškinamojo trakto ligų, jo organizmas greičiausiai suvirškins didžiąją dalį suvartotų baltymų.
Kai kuriuose tyrimuose siūloma stabilizuoti baltymų kiekį, reikalingą MPS palaikyti: apie 40-70 g aukštos kokybės baltymų per valgį jauniems sgusiesiems ir apie 32 g – vyresnio amžiaus žmonėms, kurie baltymus perdirba ne taip efektyviai.
Vis dėlto moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad egzistuoja griežta viršutinė riba. Kaip teigia „Cambridge Core”, MPS taip pat turi įtakos genetika, amžius, fizinis aktyvumas ir net tai, kaip gerai kramtote maistą.
Straipsnyje teigiama, kad „baltymų lubų” idėja kilo iš senesnių tyrimų, o naujesni tyrimai verčia ja abejoti.
Virškinimo metu organizmas skaido baltymus į aminorūgštis, ir nors tam reikia laiko, šis procesas paprastai būna visiškai baigtas. Vartojant daugiau baltymų gali sulėtėti virškinimas, tačiau baltymų virškinimas nesustos.
Vis dėlto leidinyje pabrėžiama, kad organizmui gali neprireikti daugiau baltymų, nei jų reikia raumenų masei auginti. Kartu baltymų perteklius gali būti panaudotas kitiems tikslams arba, jei jų yra gerokai daugiau, nei reikia, jie paverčiami į riebalus, skirtus saugoti.
Idealus jo suvartojimas priklauso nuo žmogaus svorio ir tikslų, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į bendrą dienos suvartojimą, o ne į tai, kiek žmogus gauna iš vieno valgymo.
Straipsnyje pabrėžiama, kad, remiantis tyrimo duomenimis, bendras baltymų suvartojimas yra svarbesnis nei idealus kiekvienos porcijos laikas.
Kad baltymai būtų maksimaliai įsisavinami ir augtų raumenys, ekspertai pataria valgyti subalansuotą maistą visą dieną. Tačiau vien baltymų suvartojimo nepakanka. Raumenims auginti būtina reguliari fizinė veikla.
Mitybos specialistų patarimai apie mitybą
Anksčiau My pranešė, kad mitybos specialistai papasakojo, kuris baltymų šaltinis sveikesnis sveikatai – vištiena ar lašiša. Mitybos ekspertai papasakojo apie kiekvieno iš šių produktų privalumus, kurie gali padėti teisingai pasirinkti.
Taip pat rašėme, kad sudarytas 7 maisto produktų, turinčių daugiau prebiotikų nei jogurtas, sąrašas. Probiotikai – tai gyvos „draugiškos” bakterijos, palaikančios žarnyne gyvenančius sveikus mikrobus. Tai reiškia, kad šie mikrobai yra sveiki.
