Pasirodo, paplitęs įsitikinimas, kad per dieną reikia nueiti bent 10 000 žingsnių, yra mitas.
Vaikščiojimas apsaugo nuo kognityvinių problemų / nuotr. depositphotos.com
Tiesą sakant, idėja, kad kasdien reikia nueiti 10 000 žingsnių, neturi jokio mokslinio pagrindo. Kaip rašo Inc.com, daugybė tyrimų parodė, kad, be abejo, vaikščioti daugiau yra geriau nei vaikščioti mažiau, tačiau nebūtina kasdien nueiti lygiai 10 000 žingsnių.
Naujajame Harvardo medicinos mokyklos tyrime, paskelbtame žurnale „Nature Medicine”, buvo nagrinėjamas vaikščiojimo poveikis ne bendrai sveikatai, o smegenų aštrumui palaikyti senstant, ir padaryta įdomių išvadų.
Siekdami išsiaiškinti, kaip vaikščiojimas veikia smegenų sveikatą, mokslininkai išanalizavo beveik 300 sgusiųjų, kurių amžius nuo 50 iki 90 metų, duomenis. Projekto pradžioje visų dalyvių pažinimo funkcijos buvo normalios. Jų aktyvumo lygis buvo periodiškai stebimas naudojant žingsniamatį. Mokslininkai taip pat 14 metų reguliariai atliko kognityvinius testus.
Atrinktai 172 dalyvių grupei reguliariai buvo atliekami PET tyrimai, kuriais buvo ieškoma, ar smegenyse nesikaupia baltymai, rodantys Alzheimerio ligą.
Taip pat skaitykite:
Dalyvių, kurių smegenyse tyrimo pradžioje nebuvo ankstyvųjų Alzheimerio ligos požymių, nueitų žingsnių skaičius neturėjo didelės reikšmės. Šie asmenys visą stebėjimo laikotarpį išlaikė geras pažinimo funkcijas, nepriklausomai nuo to, kiek žingsnių jie nuėjo.
Tačiau dalyviams, kuriems tyrimo pradžioje buvo labai ankstyvų pažinimo funkcijų silpnėjimo požymių, ėjimas turėjo didelę reikšmę. Daugiau judėjimo buvo susiję su mažesniu probleminių baltymų kaupimusi smegenyse ir mažesniais pažinimo funkcijų silpnėjimo požymiais. Ir šiems dalyviams nereikėjo nueiti net 10 000 žingsnių per dieną, kad pastebėtų naudą.
Paaiškėjo, kad vos 3000-5000 žingsnių per dieną sulėtino protinės veiklos nuosmukį trejais metais, o 5000-7500 žingsnių per dieną šį procesą sulėtino net septyneriais metais. Atrodo, kad viršijus šią ribą, papildomi žingsniai neturėjo didelės reikšmės.
Netgi paprasti pratimai gali padėti
„Labai džiuginanti išvada yra ta, kad net ir paprasti pratimai padeda, – komentavo Harvardo medicinos mokyklos mokslininkė ir Wai-Ying tyrimo bendraautorė Wendy Yau.
Kaip pažymėjo psichologijos biologė Ife Hogervorst, tai ne pirmas tyrimas, parodęs, kad vaikščiojimas priimtinu tempu gali turėti didelės įtakos smegenų senėjimo tempui.
„Jungtinėje Karalystėje atliktas 1139 vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių tyrimas parodė, kad vidutiniškai arba labai aktyviai vaikščiojančių asmenų demencijos rizika, stebint juos aštuonerius ar dešimt metų, sumažėjo 34-50 proc. Didesnio masto tyrimas Jungtinėje Karalystėje septynerius metus stebėjo 78 430 žmonių, naudodamas ant riešo tvirtinamus akselerometrus. Nustatyta, kad kasdien nueinant vos 3 800 žingsnių demencijos rizika sumažėjo 25 proc.”, – aiškino ji.
Ši išvada taip pat akti vidutinio amžiaus žmonėms ir visiems, kurie tikisi kuo ilgiau išlaikyti aštrias smegenis. Nereikia nusiminti, jei 10 000 žingsnių jums yra nepakeliama našta. Galite apsiriboti mažesniu vaikščiojimu, nes net ir nedidelis fizinis krūvis yra daug geriau nei nieko.
Svarbu, kaip ir kur vaikštote
Kituose tyrimuose buvo nagrinėjamas vaikščiojimo būdo poveikis sveikatai. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad, pavyzdžiui, sulėtinus žingsnį, kad pasikalbėtume ar pasigrožėtume vaizdu, o paskui kurį laiką pagreitinus ėjimą, padidėja nauda sveikatai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kur vaikštote.
„Vaikščiojimas lauke, ypač gamtoje, gali būti ypač naudingas demencijos prevencijai – galbūt todėl, kad jis gerina nuotaiką ir miegą bei mažina izoliaciją, o tai yra demencijos rizikos veiksniai. Fizinio aktyvumo, natūralios šviesos ir socialinio bendravimo derinys mankštinantis lauke gali sukelti daugybę vienas kitą papildančių apsauginių poveikių”, – pažymėjo Hogervorstas.
Anksčiau My rašė, ar 10 000 žingsnių per dieną tikrai padės sumažinti kraujospūdį. Mokslininkai įvardijo keletą priežasčių, kodėl vaikščiojimas teigiamai veikia kraujospūdžio rodiklius, visų pirma, jų manymu, jis stiprina širdį, palaiko kraujagyslių sveikatą, padeda įveikti stresą ir kontroliuoti svorį.
