Gydytojas odontologas paaiškino, kada reikėtų valytis dantis – prieš ar po valgio, kodėl tai svarbu ir kokia dantų pasta geriausia.
Kada reikia valytis dantis – prieš ar po valgio / koliažas My, nuotrauka freepik.com
Nuo tinkamo dantų valymo priklauso ne tik gaivus burnos kvapas visą dieną, bet ir dantų sveikata. Vieni žmonės mano, kad dantis reikia valyti iškart po pusryčių, kiti – kad prieš valgį. Kartu su gydytoju odontologu sužinojome, kada reikėtų valytis dantis – prieš ar po pusryčių, taip pat kokią dantų pastą rinktis.
Kada geriausia valytis dantis – prieš ar po valgio?
Pasak gydytojos odontologės Maryanos Slobodyanik-Kolomoyets, dantis teisinga valyti prieš pusryčius, nes būtent ryte iš burnos ertmės pašalinamos per naktį susikaupusios bakterijos ir jų produktai. „Jei vakare dantys buvo nepakankamai išvalyti, maisto likučiai tampa maistu mikroorganizmams. Štai kodėl pabudę žmonės dažnai jaučia blogą burnos kvapą – tai bakterijų darbo per naktį pasekmė”, – sako gydytojas.
Dantų valymas prieš pusryčius padeda atsikratyti apnašų ir paruošti burną valgymui. Tačiau jei pirmiausia valgome pusryčius, aiškina sveikatos specialistė, šio proceso metu seilėse susidaro rūgščių, kurios skaido maistą. Tada pradedame valytis dantis ir paskleidžiame šią rūgštį po dantų paviršių, dar labiau trindami dantų šepetėlį į emalį. Laikui bėgant tai gali sukelti dantų jautrumą, priklausomai nuo žmogaus emalio būklės.
„Dantų valymas po valgio yra gerai, tačiau jis turėtų užtrukti bent 30-40 minučių. Pirmiausia tarpdančius galite išvalyti irigatoriumi, nuplauti maisto likučius ir tada gerai išvalyti dantų šepetėliu”, – aiškina ekspertas.
Jos teigimu, dantų valymas turėtų užtrukti vidutiniškai 2 minutes, o kartu su irigatoriumi ir tarpdančių šepetėliais visa burnos higiena trunka 3-4 minutes:
Ryte po miego pakanka įprasto 2 minučių dantų valymo, o po pusryčių galima naudoti irigatorių arba tarpdančių šepetėlį. Vakare rekomenduoju atkreipti dėmesį į visus dantų ir liežuvio paviršius.
Odontologas pažymi, kad liežuvio paviršiuje yra iki 500 rūšių papilvių, kuriose lengvai laikosi apnašos – jas taip pat reikėtų reguliariai šalinti. Naudoti liežuvio šepetėlį paprastai rekomenduojama pacientams, turintiems halitozę (blogą burnos kvapą), taip pat sergantiems diabetu, lėtinėmis ligomis, nes burnoje esančios bakterijos gali pabloginti sveikatos būklę. „Rekomenduojame naudoti liežuvio grandiklius, jie neturėtų būti kieti, plastikiniai, geriausiai – guminiai. Užtenka pažodžiui trijų ar keturių judesių grandikliu, be pastos ar skalavimo skysčio, geriausia ryte”, – aiškina gydytoja.
Kokia dantų pasta geriausia – su fluoru ar be jo, balinamoji ar įprasta dantų pasta
Pasak Maryanos Slobodyanik-Kolomoyets, geriau rinktis dantų pastą su fluoru, tačiau prieš ją naudojant geriau pasitarti su odontologu.
Remiantis dabartiniais duomenimis, tokios problemos kaip periodonto ligos ar atsidengusios dantų šaknys dažniau pasireiškia sgus, todėl dantys tampa labiau pažeidžiami ėduonies – ir būtent dantų pastos su fluoru čia atlieka svarbų prevencinį vaidmenį. „Rekomenduojama fluoro koncentracija dantų pastoje yra 1450 ppm – tai yra saugus ir minimalus sgusiesiems reikalingas kiekis”, – sako gydytojas.
Reikėtų nepamiršti, kad dantų pasta su fluoru gali tikti ne visiems:Yra tokia diagnozė – fluorozė – ji būdinga Poltavos, Lvovo, Černigovo, Čerkasų sričių gyventojams. Ten dirvožemyje ir vandenyje yra daug fluoro, dėl to žmonės nuo vaikystės gali turėti geltonus, dėmėtus dantis – taip atrodo fluorozė. Todėl, jei žmogaus organizme ir dantyse jau yra fluoro perteklius, negalima naudoti pastos su fluoru.
Kalbėdamas apie balinamąją dantų pastą, gydytojas pabrėžė, kad ją galima naudoti, bet ne kasdien. „Jei įprastos dantų pastos, kuria valome dantis, abrazyvumo indeksas (RDA) – 70, tai balinamosios dantų pastos – 120-180. Taigi ji, paprastais žodžiais tariant, braižo dantį. Todėl balinamąją pastą galima įtraukti į savo priežiūrą kartą ar du kartus per savaitę”, – sako odontologas.
Taip pat skaitykite:
Padeda profesionali higiena ir skalavimas – jei nėra problemų su dantimis, geriau rinktis įprastą, be vaistinių priedų. Tokį galima naudoti apie 3 mėnesius, o paskui keisti, kad mikroflora prie jo nepriprastų. Gydomieji skalavimo skysčiai naudojami ne ilgiau kaip 1-2 savaites.
Dantų šepetėlius reikėtų keisti kas tris mėnesius, taip pat po profesionalaus dantų valymo ir bet kokios burnos infekcijos. Tarpdančių šepetėlius reikėtų keisti kas tris-keturias savaites.
Beje, pasak gydytojos, įrodymais pagrįsta medicina patvirtina didelį elektrinio dantų šepetėlio veiksmingumą – jis užprogramuotas tam tikram laikui, turi slėgio jutiklį ir atlieka gerokai daugiau judesių, nei galime atlikti rankomis. Tačiau jei žmogus gali gerai išsivalyti dantis įprastu dantų šepetėliu, jis gali ir toliau jį naudoti.
Anksčiau pasakojome, kas labiausiai kenkia dantims – odontologas papasakojo apie populiarius mitus.
nuoroda
Maryana Slobodyanik-Kolomoyets
Periodontologė, medicinos mokslų kandidatė
Nuo 2023 m. – Ukrainos nacionalinio visuomenės sveikatos universiteto P. L. Šupiko terapinės odontologijos ir vaikystės katedros asistentė. Prezidento premijos jauniesiems mokslininkams laureatas.
