Rudenį būtina patręšti dirvą, nes auginant augalus jos atsargos gali būti labai sumažėjusios.
Norint sulaukti puikaus derliaus, svarbu nepamiršti tręšti dirvos / koliažas My, nuotr. depositphotos.com, pixabay.com
Patyrę daržininkai ir sodininkai seniai žino, kad norint sulaukti gero derliaus, svarbu padidinti maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Darykite tai ne tik augindami uogas, vaisius ir daržoves, bet ir ramybės laikotarpiu, kai žemė ilsisi tarp pasėlių.
Rudens-pavasario laikotarpiu daugelis daržininkų perkasa savo sklypą, o mineralinių ir organinių trąšų pasigamina. Išsiaiškinome, kokiomis trąšomis reikėtų tręšti per žiemą.
Kaip pagerinti dirvožemį rudenį
Sezono metu augalai iš dirvožemio ištraukia daug maistinių medžiagų. Poreikis priklauso nuo pačių augalų:
- bulvėms reikia kalio;
- svogūnai ir kopūstai pasisavina sierą;
- kopūstai ir žalumynai – azotą;
- pomidorams, agurkams ir baklažanams reikia visko, ką gali suteikti dirvožemis.
Todėl nuėmus derlių dirvožemis gali būti nintas. Suprasdami, kokius augalus auginote sklype, sužinosite, ką į lysvę įterpti rudenį, kad būtų atkurtas derlius.
Kaip žinote, gamtoje žemė retai būna plika. Ant jos auga įvairūs augalai, kurie, prasidėjus šaltiems orams, peržiemoja ir supūva, taip prisotindami žemę prieš naująjį sezoną.
Tačiau darže sitija visai kitokia. Jame auginami tik atrinkti augalai, kurie vėliau visiškai pašalinami iš žemės. Taip pat neleidžiama augti piktžolėms. Todėl žemė atiduoda maistingąsias medžiagas, bet nieko negauna atgal. Ji gauna mažiau organinių medžiagų ir sliekų, kurie paprasčiausiai neturi kuo maitintis. Dėl to dirvožemis greitai tampa purus ir apvytęs.
Ką galite padaryti, kad pagerintumėte dirvožemį rudenį
Norėdami greitai ištaisyti padėtį, turėtumėte į dirvožemį įpilti humuso. Jis greitai ištaisys padėtį ir yra geriausia organinių medžiagų rūšis šiam tikslui.
Per žiemą galite naudoti pusiau fermentuotą mėšlą. Prieš akis dar bus daug mėnesių, kad amoniako perteklius išnyktų ir dirvožemis gautų daugiau maistinių medžiagų.
Šios trąšos paprastai įterpiamos nedideliame gylyje – pusę kastuvo smaigalio. Kvadratiniam metrui nuskurdintos smėlingos dirvos reikėtų paimti pusantro kibiro humuso, moliui – kibirą, o juodžemiui – pusę šio kiekio, kad būtų išlaikytas derlius.
Kartu šių trąšų įterpimas kelia nemažai rūpesčių. Trąšas reikia užsakyti, atvežti, išbarstyti po sklypą ir iškasti. Be to, meškos dažnai apsigyvena humuse. Šio kenkėjo naikinimas yra labai sudėtingas procesas.
Todėl pasvarstysime, kuo tręšti daržą rudenį, jei nėra mėšlo. Alternatyva būtų paprastas kompostas. Be to, kasmet jį galite pasigaminti ir patys. Pasidarykite komposto krūvą ir meskite į ją buitines atliekas bei piktžoles. Laikui bėgant gausite didelį kiekį savų trąšų.
Taip pat skaitykite:
Svarbu augalines liekanas uždengti žemėmis, kad jose nevyktų puvimo procesas. Sodininkystės ir daržininkystės parduotuvėje galite įsigyti gyvų bakterijų, skirtų kompostavimui. Paruoštas trąšas galima lengvai įterpti į dirvožemį.
Kitas natūralus pasirinkimas yra sideratai. Būtina sėti reikiamus augalus. Anksčiau jau pasakojome, ką ir kada rudenį sėti sideratais įvairiems tikslams, tačiau dabar mus labiau domina pats dirvos tręšimo klausimas.
Norint sideratus įterpti į dirvą, jų nereikia išrauti. Kai jie užauga, imame motiejuką ir pjauname. Tada augalus reikia užberti žemėmis. Šaknys suirs ir maitins bakterijas, sliekus. Kartu stiebai taps savotišku kompostu, kurio ilgai rinkti nereikia.
Galiausiai pasvarstykime, kokios trąšos įterpiamos rudenį po kasimo, jei nėra laiko kompostui, mėšlui ar sideratams. Pirktos trąšos galima įterpti po kasimo arba, jei praleidote momentą, tiesiog išbarstyti ant viršaus.
Norėdami tai padaryti, parduotuvėje turite nusipirkti vieną iš šių produktų:
- monofosfatas;
- nitroamonio fosfatas;
- ekoplantas;
- kalio sulfatas;
- vienas superfosfatas.
Ant pakuotės bus nurodyta konkretaus produkto gamintojo rekomenduojama dozė ir naudojimo būdas.
